Litauische Kreuze und Dachsäulen
Lithuanian memorials and
wayside crosses
Photopositive, vor 1931
ÖMV Photothek Inv.Nrn. 6788-6828
35
Lietuva
Kryždirbystės paveldas
Austrijos etnografijos ir liaudies meno muziejaus rinkiniuose labai skurdžiai atspindėtasLietuvos, kaip ir Latvijos bei Estijos, liaudies menas. Kaip ir visų foklorinių rinkinių, taip ir rinkinioVienoje formavimas rėmėsi ne sisteminiu požiūriu, o greičiau atsitiktinumais, asmeniniais priori-tetais, individualiomis su rinkiniu susijusių asmenų biografijomis. Todėl į kolekciją pateko irHaberlandtų šeimos tirolietiškų atostogų vaizdai bei Arthuro Harberlandto karinės viešnagėsBalkanuose, Rudolfo Trebitscho ir Eugenie Goldsterno ekspedicijų Bretanėje, Baskų krašte beiSavojoje vaizdai. Vienos muziejus nesurengė nei vienos žymesnės kelionės į Pabaltijo šalis.Bendravimas su Lietuva apsiribojo rašytine korespondencija ir knygų mainais. Tai buvo auksokasyklos bibliotekai.
Dabar netikėtai atsiskleidė vienas faktas. Atradimas susijęs su kaltiniu geležies kryžiumi,kurį parodai»> 15+ 10«< atsiuntė Lietuvos nacionalinis muziejus. Vienos muziejaus fotoarchyverasta 31 fotografija, kurioje įamžinti Lietuvos mažosios architektūros paminklai, bokštų smailės,varpinės bei pakelių koplytėlės su jų viršūnes puošiančiais meniškais geležiniais kryžiais. Inven-toriuje pažymėta, kad šios fotografijos įsigytos» mainais«< 1931 m., tačiau nenurodytos neinufotografuotų paminklų metrikos, nei mainų detalės. Naujas ir puikiai iliustruotas kaltiniųviršūnių iš Lietuvos nacionalinio muziejaus etnografinio rinkinio katalogas, sudarytas SkaidrėsUrbonienės, patvirtina įtarimą, kad šios fotografijos gali būti gautos iš Adomo Varno fotorinkinio.
Būdami ilgą laiką istoriškai susiję su Lenkija, lietuviai, kaip ir lenkai, yra giliai tikintys krikščionys.Jie vieni atsilaikė prieš vokiečių Kryžiuočių ordino puolimus. Tačiau kai XIV amžiuje politinėsąjunga su Lenkija atvertė juos į krikščionybę, šie paskutinieji Europos pagonys tapo tvirtaiskatalikais. Vėliau Lietuvos žmones prispaudė carinės Rusijos režimas. Vis dėlto nacionalinisidentitetas gyvavo liaudies dainose, literatūroje ir žodinėje tradicijoje bei reiškėsi per įvairiaskryžių formas. Kryžiuose nacionalinis tapatumas ir religija yra glaudžiai persipynę. Todėl nenuostabu,kad Kryžių kalno augimas netoli Šiaulių buvo tiesioginis atsakas Sovietų valdžios grėsmei.Lietuviai tikėjo, jog mediniai kryžiai geriausiai simbolizuoja tiek tautos tradicijas, tiek ir pasi-priešinimą sovietų valdžios represijoms.