31

Lietuva

Ornamentale Spitze eines DenkmalsVytautas Jarutis( geb. 1936)

Eisen, 125 x 92Ornamental top of a memorialmonument by Vytautas Jarutis( b.1936), Iron, 125 x 92 cm

Alytus( East Lithuania), 2000

Kultūrinis kalvystės paveldas

Tautodailininkas Vytautas Jarutis( g. 1936 m.) nuo 1967 m. dirba kalvystės srityje. Parodosedalyvauja nuo 1963 m. Menininko darbai buvo eksponuoti Lietuvoje ir užsienyje. V. Jaručiokūryba plati: medžio dirbiniai, juvelyrika, kalvystės darbai: žvakidės, stovai gėlėms, žibintai,šviestuvai, grotelės, įrankiai židiniui, prizai, memorialiniai paminklai ir jų viršūnės- kryžiai irsaulutės, dekoratyvinės skulptūros.

Įspūdingiausia V. Jaručio kūrybos dalis- tai memorialiniai paminklai ir dekoratyvinės jųviršūnės, kuriamos remiantis tradicinėmis mažosios architektūros paminklų viršūnėmis. Dažni-ausiai naudojamos senosios kalvystės technikos, kūrybiškai perimtos liaudies meno tradicijos.Vienų viršūnių konstrukcija ir puošyba tradiciška: pagrindą sudaro kryžiaus arba saulės forma,papuošta geometriniais, dangaus kūnų ir augaliniais motyvais. Kitose viršūnėse menininkasieško modernesnių formų pasirinkdamas vieną elementą iš tradicinės viršūnės ir jį savaipinterpretuodamas. Įvesdamas naujus ornamento elementus, juos originaliai sujungia su tradiciniaisgeometriniais, augaliniais motyvais. V. Jaručio kūryboje memorialinių paminklų viršūnės taposavarankiškais ir originaliais dekoratyviniais meno kūriniais, pratęsiančiais senąsias kalvystės irkryždirbystės tradicijas.

2001 m. UNESCO įtraukė Lietuvos kryždirbystės tradiciją į žmonijos nematerialaus paveldošedevrų sąrašą. Kryžiai statyti ir kitose katalikiškose šalyse, tačiau tik Lietuvoje ši tradicijapasižymi didžiule formų įvairove ir originalumu. Lietuvių kryždirbystė pelnė pasaulinį pripažinimądėl formų įvairovės, meninio išraiškingumo ir savitumo, jos vaidmens asmens, šeimos, bendru-omenės ir visos tautos gyvenime, gyvybingumo net ir nepalankiausiomis istorinėmis sąlygomisbei išlikimo ir gyvavimo šiuolaikinėje visuomenėje.

Kryždirbystės terminas apima kelis šio reiškinio aspektus: mažosios architektūros paminklus( kryžiai, stogastulpiai, koplytstulpiai, koplytėlės ant žemės ir medžiuose), šventųjų skulptūras,geležines viršūnes, meistrus, visą dirbimo ir statymo procesą, su visu tuo susijusias tradicijasir papročius.

Tautinio atgimimo( XIX a. pab.) laikotarpiu, o vėliau sovietų okupacijos metais( XX a. II p.)bei naujojo Atgimimo periodu( XX a. 9-10 deš.), kryždirbystei buvo suteikiamas nacionalinioidentiteto simbolio, pasipriešinimo formos vaidmuo.

Kryždirbystės tradicija tiesiogiai susijusi su krikščionybe, tačiau puošyboje bei papročiuoseišryškėja ir pagoniški elementai, kaip pasaulėjautos išraiškos forma ir tam tikri simboliai. Poreikisper sakralinį statinį reikšti savo tikėjimo, dvasinius bei žmogiškuosius troškimus yra giliai įaugęslietuvių tautos mąstysenoje ir pasaulėjautoje. Būtent tuo ir paaiškinamas ypatingas kryždirbystėsgyvybingumas, atsparumas jos naikinimui atskirais istoriniais periodais, išlikimas ir gyvavimasdabartyje.